Viso straipsnių: 312
Viso naujienų: 2526
Viso naudotojų: 3296 Naudotojų sąrašas Miestų statistika
Naujausias: Doo
Viso žinučių: 147404
Viso komentarų: 9339
Naujausia: 15:27:30
Dabar prisijungusių: 2
SUBKULTŪRA
Metalinės „Azotiškiausio“ miesto kronikos. 2009-11-22 14:00, parašė comm
Idėja parašyti straipsnį apie Jonavos metalinį gyvenimą devintojo dešimtmečio pabaigoje, dešimtojo pradžioje, kilo gana seniai. Ne kartą tekdavo girdėti pasakojimus apie po Jonavą grupelėmis vaikštančius metalistus, grupę AUDRONAŠĄ ir pan., ne tik girdėti, regis užrašai su grupių pavadinimais ant daugiabučių namų ir boilerinių sienų liudijo prabėgusias dienas. Vienintelė aplinkybė, kuri mane stabdė – informacijos trūkumas, iš nuogirdų juk straipsnio neparašysi. Lyg tyčia, KREATOR vizito Lietuvoje metu susipažinau su Švarcu, o vėliau, prisiminęs savo straipsnio idėją, pasiūliau ją sėbrui Černiui, toliau viskas vyko taip, lyg būtų sviestu patepta. Tad sutarėm šiai progai tinkamą datą (kovo 13 d. penktadienį) ir sukvietę saujelę Jonavos metalinės „chebrytės“ į barą „Pavėsis“, klausinėjome jų apie tuos, maišto, nuotykių ir alaus kupinus laikus. Ta "chebrytė" tai: Švarcas (grupės AGONIJA gitaristas), Petryla (grupės AGONIJA vokalas), Kacelė (grupės AUDRONAŠA gitaristas) ir galiausiai - Malka (tiesiog Malka).
Tomciutka: Papasakokit apie AUDRONAŠĄ, kuriais metais susikūrė, kam kilo idėja sukurti ir pan.
Kacelė: Grupė, kelių draugų iniciatyva, susikūrė apie 1978 metus. Iš pradžių šis „vokalinis-instrumentinis ansamblis“ neturėjo pavadinimo, vėliau pavadinom jį AUDRONAŠA.
Tomciutka: Kokie sunkumai lydėjo jūsų muzikinės veiklos pradžią ?
Kacelė: Daugiausiai biurokratiniai. Negalėjome dainuoti pačių parašytų dainų. Visos AUDRONAŠOS dainos buvo paremtos Sigito Gedos eilėraščiais. Tik vėliau pradėjome dainuoti ir pačių sukurtas dainas.
Tomciutka: Kaip suprantu, visas dainas parašei tu ?
Kacelė: Taip, buvau pagrindinis kūrybinis variklis
Černius: Kas sąlygojo, kad pasirinkote groti būtent tokio stilaus muziką ?
Kacelė: Pats esu hardroko ir heavy metal gerbėjas, be to, tuo metu pataikėme ant bangos, kuri vadinosi Purple-manija, mėgom klausytis tuo metu populiarių grupių: RAINBOW, DEEP PURPLE, WHITESNAKE ir pan.
Tomciutka: Kaip reagavo aplinkiniai, ar netrūkdavo klausytojų per jūsų pasirodymus?
Kacelė: Įsivaizduok, šokių metu grodavom visai ne šokių muziką, bet kitų roko grupių dainų koverius, o susirinkusieji priimdavo gerai, netgi šokdavo.
Tomciutka: O šokiai kur vykdavo ?
Kacelė:„Kaniūšnėj“ (past.: Buvęs baras, vėliau siuvykla. Dabar viena pastato dalis priklauso laidojimo namams) ir „Balduškėj“ (past.: Baldų kombinato klubas), bet dažniausiai „Kaniūšnėj“.
Švarcas: Šalia „Kaniūšnės“ veikė alubaris „Vėjelis“.
Malka: Labai gera „Zavedenije“. Toj vietoj dabar kryžius partizanams stovi.
Petryla: Apmyžom visus kampus, o jie toj vietoj kryžių pastatė (visi garsiai nusijuokia)
Tomciutka: Gerai, kol kas Kacelę paliksim ramybėj, o apie „Agoniją“ paklausinėsim Švarco. Papasakokit jūs apie savo pradžią, kelintais metais susikūrėt ?
Švarcas: Susikūrėm devym pirmais. Pas kolegą Petrylą nuolat sedėdavom, tas nuolat mėgdavo prie savo mamos padainuoti labai stipriai, kol vieną kartą ji pasakė: - „Ką jūs čia namie š**ą malat? Eikit taip kur nors savo veikla užsiimti“. Gavo mums patalpas kur galėjome groti.
Tomciutka:O tai ką Petryla ?
Švarcas: Vokalas.
Malka: Riaumojo kaip meškinas.
Petryla: (juokiasi).
Tomciutka: Kiek narių sudarė AGONIJĄ ?
Švarcas: Iš pradžių keturi. Aš grojau gitara, Petryla irgi mėgino, Erikas – būgnai, amžiną atilsį Andrius (pravarde Plikas) grojo bosu.
Tomciutka: Iš kokių grupių sėmėtės įkvėpimo?
Švarcas: Mus kažkiek lygindavo su NAPALMais, greičiausiai dėl sceninio įvaizdžio, nes Petryla mėgdavo daug judėti, visai kaip Mark „Barney“ ir šiaip, savo išvaizda ir ilgais plaukais buvo panašus į jį.
Tomciutka: Turbūt teko susidurti su tokiomis pačiomis problemomis, kurias minėjo Kacelė?
Švarcas: Taip, kaip visad. Be to, dažnai tekdavo keisti repeticijų vietą; grodavome kol nenusibosdavom aplinkiniams, o po to susirasdavom kitas patalpas.
Tomciutka: Kokių firmų instrumentais grojote. Ar teko ką nors gamintis patiems.
Švarcas:„Zdelij Sam“ vadinosi ta firma. Laikui bėgant įsigijom pigias LEAD STAR gitaras.
Tomciutka: O kaip su kita aparatūra: procesoriai, kubai ir pan.?
Švarcas: Procesorius susipirkom, o kubai, kokie ten kubai? Naudodavom paprastas, šokių salėse arba susirinkimus naudojamas kolonėles. Daug kuo padėjo Erikulis (būgnininkas).
Tomciutka: Kaip dažnai repetuodavot?
Švarcas: Nu kaip, grįžti iš profkės ir varai.
Kacelė: Taigi tai meilė muzikai, skaityk, kaip ir gyveni, geri. Aišku, gerdamas daug neprigrosi, bet visko pasitaikydavo. Dažniau repetuodavom prieš pasirodymus.
Tomciutka: Pakalbėkim apie koncertus, kokiuose jums paties teko dalyvaut ?
Kacelė: Kauno roko klubas tris kartus per mėnesį, kartais daugiau, organizuodavo koncertus.
Petryla: Per Jonines, Romai, grojai, bet nieks neklausė.
Švarcas: Kazlų Rūdoj grojom, Utenoj...
Kacelė: Bobų vasara, dar toks renginys vykdavo.
Švarcas: Šiaip įdomus bajeris buvo per Geležiniam Kablį vykusį koncertą "Gods of War" (1993 metais). Mes su Petryla nuvarėm dieną ankščiau prieš koncertą ir ten spėjom užsirauti ant urlaganų , rezultatas – pas Petrą po akim atsiradęs "halogenas" (fanaras), o paskui dar jis ir savo džinsus sugebėjo išsiterlioti, tai prieš pat koncertą iš vieno vilniečo jis paėmė Puma treningines kelnes ir su jom koncertavo. Papraščiausiai nebuvo ką užsidėti. Tame ir visas prikolas: tais laikais per tokį koncertą iššokti su treningiukais ir NAPALM DEATH "maikonu". Vėliau, koncerto metu užkaitęs, jis ir tą "maikoną" nusiėmė, tai po sceną lakstė, kaip urlaganas - treninguotas ir su fanaru. Liaudis šėlo kartu ir šokinėjo nuo scenos, kaip išprotėję (manau, seni metaliūgos pamena šitą koncertą).Paskui šio konco ištraukas rodė per LTV laidą "Rock Weekend", bet Agonijos pasirodymas buvo stipriai iškarpytas, dėl tokio vaizdelio ant scenos.
Tomciutka: Va... O tai gal užsidirbdavot iš savo pasirodymų? (Juokas)
Kacelė: Nežinau kaip Agonija...
Švarcas: Mes - ne.
Kacelė: Mes, kai draugavom su Roko klubu, tai mums duodavo šiek tiek.
Tomciutka: Sceninį įvaizdį turėjot ?
Kacelė: Oi, blemba...
Petryla: Kacelė išeidavo kaip KISS‘as (Juokas)
Švarcas: Jei rimtai, tai tas įvaizdis būdavo toks: kedukai, kaip priklausė senais laikais, džinsiukai ir kokia „maikė“ su grupės atributika.
Tomciutka: Iš kur gaudavot atributikos ?
Švarcas: Šiaip tai pasidarydavom grupės logotipo trafaretą ir su radiatoriams dažyti skirtais dažais uždažydavom ant "maikės". Be to, duodavom albumo viršelį tokiam dailininkui Šniūrui, jis perpiešdavo jį ant "maikės". Tik vėliau nusipirkau pirmą Cannibal Corpse "maikę" „Eaten back to live“.
Tomciutka: Gerai, pakalbėkim apie jūsų aplankytus koncertus.
Malka: Pirmas aplankytas koncertas – „Hard Ekspresas“ (1988 m. Kaišiadorys), kuriame koncertavo AUDRONAŠA. Nuo to laiko grupė labai išpopuliarėjo. Į koncertą suvažiavo labai daug jonaviečių, todėl Kaišiadorys liko pakraupę. Komjaunimo komitetas leido gyventi stoty, tai prisipirkom vyno... (buvo byškį "razborkių" su Kaišiadorių urlaganais).
Antras koncertas (mano svajonės išsipildymas) – 91-ais metais Metallica AC/DC ir Pantera koncertas Maskvoj. Tuomet, nieko nežinojom apie Panterą, girdėjom tik pavadinimą, bet kai pamatėm juos gyvai, mums atsidarė stalčiai. Nuvykom ten keliais autobusais, Jonavą palikom nuo karių kapinių, nu ir prasidėjo...
I Sepulturą neteko nuvažiuot, nes tuomet švenčiau savo vestuves. Kelis kartus aplankiau „Rock summer“ Estijoj. Tai tiek tų koncertų, paskui vieni į armiją išėjo, kiti anapilin, treti susituokė. Dabar tai va (parodo į sūnų Dovydą), į visus koncertus važiuojam kartu, jūs mane ten matot...
Švarcas: Kai koncertai nevykdavo, žinot kaip išsikraudavom? Mokyklose vykdavo diskotekos, tai mes nueidavom, uždėdavom juostą, kai nieks nematydavo ir diskotekininkų paprašydavom, kad vidurį „diskano“ užleistų porą gabalų. Užmeta juostą, šokantys prasiskirsto, išbėgi, atsikratai, žmonės tik su nuostaba pažiūri. Arba eidavom į kaimo diskoteką, ten pažįstamas valandą prieš diskoteką užleisdavo visą juostą. Tokie buvo pirmieji „koncertai“.
Tomciutka: Kaip sekėsi sutarti su kitų miestų metalistais, gal pabendraudavot su kokia nors užsienio "chebra?"
Švarcas: Su užseniečiais nebendravom, geriausiai sutardavom su Vilniaus ir Kauno metalistais. Vieni pas kitus pasisvečiuoti nuvažiuodavom. Sugerdavom ir su Utenos bei Molėtų metaliūgom.
Malka: Daugiau ar mažiau sutardavom su visais, ne taip kaip Vilniuje, kur pasitaikydavo, kad vieno mikrorajono metalistai nesutardavo su chebra iš kito mikrorajono. Nusiperkam „Vilijoj“ alaus...
Petryla: Gaunam galvon – visas gyvenimas.
Malka: Šiaip alų gerdavom duobėj už tilto, nes ten milicija nesikabinėdavo, mat ne jų patruliavimo zona tai buvo, kitaip gaudydavo...
Tomciutka: Koks alus buvo „einamiausias“ ?
Malka: „Žigulinis“. Nusiperki dėžę alaus už 9.35, „Baltika“ - šiek tiek brangesnė, dar „Porteris“, kitokio alaus kaip ir nebuvo.
Tomciutka: Ar dabar vis dar apsilankote koncertuose? Na, žinau, kad Malka su Dovydu gana dažnai koncertuose apsilanko, Švarcas taip pat.
Švarcas: Aš visą gyvenimą į koncertus važinėsiu.
Petryla: Dabar? Kur jau tau, laiko nebėra.
Kacelė: Nebevažiuoju, kiek pasižiūriu DVD, tiek užtenka. Tai jau užglaistytas etapas.
Tomciutka: Klausomiausia grupė šiuo metu ?
Kacelė: Tarp kitko, viena grupė yra, tai RING OF FIRE, nors dažniausiai klausausi simfoninės muzikos. Ruošiuosi projektui, noriu su soline gitara įrašyti Vivaldžio „Keturis metų laikus“.
Tomciutka: Ką tu, Švarcai ?
Švarcas: Klausau visko iš eilės, daugiausiai brutal deatho grupių, bet nespjaunu ir į kitus stilius.
Malka: Naują GUNS ‘N’ ROSES , po to, naują MOTORHEAD albumą, ką mes dar ten turim? Ant KREATOR buvom užsikabliavę, BENEDICTION iš senienų …
Černius: O ką tu ? (klausimas Petrylai)
Petryla: Namuose turiu porą DEEP PURPLE įrašų, o šiaip esu grynas NAPALM DEATH fanas.
...
Po pusantros valandos trukusio interviu, kai pasibaigė "oficialūs" klausimai ir keli bokalai alaus, jie dar pasakojo apie taip, kaip gaudavo įrašų iš Ligito Kernagio arba kaip iš mokyklos spintų ištrauktų kniedžių gamindavosi apyrankes.Prisiminė įdomių faktų, pvz. Malka prisiminė straipsnį apie savo nusikirptus plaukus. Truputį papasakojo apie kitus veikėjus iš savo chebros: Putioką, Love Bites’ą, Džo (Agonijos ir Jonavos logotipų autorius) ir kt. Švarcas paminėjo ir kelis čia leistus laikraščius:”Auka seniems Dievams” ir ”Atkirtis”. Ką gi, ačiū jiems, už pasakojimus ir už tai, kad pasidalino su manim archyvine medžiaga. Labiausiai padėkoti norėjau Černiui. Šis barzdyla ne tik entuziastingai palaikė mano idėją, bet ir padėjo surinkti medžiagą bei suorganizuoti susitikimą.