Hell Music - metalo muzika ir subkultūra

WAP.HELL-MUSIC.LT

APKLAUSA

Į kurį festivalį važiuosite šiemet Lietuvoje?

ARCHYVAS

NAUJAUSIA FORUME

Alaus rekomendacijos 01:51
tema

Alaus rekomendacijos 23:38
tema

naujas klubas Kaune INSAI... 23:30
tema

Filmai 23:19
tema

Alaus rekomendacijos 22:15
tema

Alaus rekomendacijos 22:13
tema

Alaus rekomendacijos 22:11
tema

Alaus rekomendacijos 22:10
tema

Alaus rekomendacijos 22:00
tema

naujas klubas Kaune INSAI... 21:25

ARTIMIAUSI ALBUMAI

_Šiandien
BLIND GUARDIAN „At the Edge of Time” (i)

_2010-08-20
KATAKLYSM „Heaven's Venom”

_2010-08-27
MALEVOLENT CREATION „Invidious Dominion”

_2010-12-31
WINTERSUN „Time”

PILNAS SĄRAŠAS

STATISTIKA

Viso straipsnių: 309
Viso naujienų: 2514
Viso naudotojų: 3264
Naudotojų sąrašas
Miestų statistika
Naujausias: p_p
Viso žinučių: 145537
Viso komentarų: 9286
Naujausia: 01:51:41
Dabar prisijungusių: 1

REPORTAŽAI

Vasarinė audra - DISMEMBER
2004-07-18 17:41, parašė banditaz, Jurga N.

Banditaz:

„Štai ir praūžė death metal uraganas iš Švedijos – Dismemeber. To padariniai bus jaučiami visą savaitę, priklausomai nuo to, kokiu atstumu nuo uragano epicentro kas buvo. Tad dabar apie viską nuo pradžių.

Išsikrapštėm iš Klaipėdos jau gerokai po pietų, o taupant benziną teko važiuoti gerokai lėčiau, todėl galvoj sukos tik viena mintis: nepavėluoti. Iki Kauno viskas klojosi gan puikiai, bet paskui, pralėkus šį miestą, prasidėjo pragaras. Važiuot pataikėm piko metu, todėl tose vietose, kur vyko kelio remonto darbai, buvo susidarę kamščiai, kas mus labai erzino, kadangi nenumaldomai artėjo 7 valanda. Galiausia,i prižioplinėję į apsilanksčiusius pamperius, numerius pakelėse, įvažiavome i Vilnių. Džiaugėmės, kad nelijo, bet neilgam: pravažiavus pusę miesto, dangus prakiuro ir prapliupo taip lyti, kad 5 metrai į priekį nieko nesimatė. Bet tas nesutrukdė pasiekti Tauro kalno. Jau priartėjus prie jo, matės širdžiai mielas vaizdelis: grupelės ilgaplaukiu, odinių, kerzuotų “teisingos” liaudies atstovų kilo link Mulen Ružo. Atvažiavome po 7, bet tai, ką išvydome prie pat Mulen Ružo durų, mus pradžiugino: žmonės tik neseniai pradėjo eiti į vidų. Teko truputį pastovėti eilėje po myžčiojančiu dangum, tad į vidų įslinkom nelabai sausi.“

Jurga N.:
„Mes taip pat bijojom, kad pavėluosim. Tik be penkiolikos septynios pajudėjom iš Fabijoniškių. Alchemy tik porai minučių užbėgo į namus šio bei to pasiimti, bet mama, kaip ir pridera rūpestingoms true blackerių mamoms, neišleido sūnaus iki tol, kol jis sąžiningai nesuvalgė visko, kas buvo liepta. Visgi nepavėlavom, nes koncertas, kaip ir pridera, neprasidėjo laiku. Dar ir alaus kioskelyje spėjom nusipirkti. Belūkuriuojant už durų ir begurkšnojant alų, prapliupo lyti. Dievulis negailestingai pašventino visus jam nelojalius burnotojus, nepagailėdamas netgi nusigrimavusių merginų. Atsivėrusios pragaro (Mulen Ružo) durys atrodė tarsi išsigelbėjimas.“

Banditaz:
„Viduje iškart pasitiko šilta atmosfera, kaip ir priklauso tokiems renginiams. Belaukdami koncerto pradžios, nuėjome suvilgyti per kelionę išdžiūvusios burnos alumi, prie kurio buvo nemaža eilė. Tad, susitikę keletą draugų, laukėme pirmųjų apšildančių grupių. Ir pirmieji ant scenos užsiropštė Inquisitor.
Na, kadangi jų ankščiau girdėjęs nebuvau, tai jie man paliko gan neblogą įspūdį, salė nestovėjo be darbo. Mano ausimis, jie sugrojo gan neprastai, tik gal kiek per daug susikaustę buvo.“

Jurga N.:
„Maždaug be dešimt aštuntą į sceną pakilęs vedantysis pasakė trumpą kalbelę, po kurios ir išvydome melodinguosius blackerius iš Vilniaus Inquisitor. Kadangi mačiau juos scenoje jau antrą kartą, galiu pasakyti, kad šįkart jie jautėsi kur kas laisviau, nei per „Naują kraują“. Netgi pademonstravo fakyro sugebėjimus, tuo sąmoningai ar nesąmoningai susiedami save su kita lietuviška blacko grupe Nahash. Vyko nuolatinė ir nelabai sėkminga grupės komunikacija su garsistų pulteliu... Ilgas ištęstas intro suveikė kaip migdomieji, prie scenos kratėsi vos viena kita galva. Po pusvalandžio Inquisitor užbaigė savo programą ir užleido vietą lietuviško deatho atstovams – Mandragorai.“

Banditaz:
„Antri užpjovė gitaras Mandragora. Trūksta žodžių. Nors šios grupės laukiau, bet tegirdėjau tik viena ausimi, ir tai vis vien paliko labai gerą įspūdį. Mandragora užvedė publiką, kuri jau pradėjo varinėti druskas kaklo slanksteliuose, kad būtų galima darbuotis per Dismember. Mandragora tiesiog degte uždegė publiką ir priminė, kad artėja audra.“

Jurga N.:
„Mandragorą publika priėmė šilčiau. Jautėsi, kad žmonės atėjo pasiklausyti deatho. Buvo sugroti šeši gan kieti gabaliukai, tarp jų – jau tradicinis publikos pamėgtas Iron Maiden koveris. Visgi šį kartą Mandragoros šaknis nebuvo tokia veiksminga, kaip kitais kartais – ar vyrukai buvo pavargę, ar aptingę... Savo pusvalandį jie atgrojo sąžiningai, bet šiek tiek pritrūko ugnelės...“

Banditaz:
„Na ir paskutinieji publiką apšildė Mountainside. Apie juos galiu visai mažai pasakyti, kadangi, praklausęs kelis gabalus, išėjau pakvėpuoti grynu oru. Vieni sako, kad jų nereikėjo kviesti, kiti ¬– kad sugrojo užvedančiai, o aš pasakysiu, kad jie atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų: tylą prieš audrą...“

Jurga N.:
„Pusę dešimtos pasirodę Mountainside – atvirkščiai, ugnelės ir energijos nestokojo. Paminėtina, kad jie specialiai šiam koncertui paruošė sunkesnę programą. Tačiau didžiajai publikos daliai akivaizdžiai neįtiko jų metalizuotas rokenrolas. Kas patraukė prie baro, kas į lauką pasišlaistyti... Likusieji salėje maivėsi ir draikėsi kaip makakos, demonstruodami, kokie jie true and evil, ir kaip nerimtai žiūri į šį rokenroliuką...“

Banditaz:
„Grįžau kaip tik kai Mountainside jau baigė groti, ir į sceną savo amuniciją nešt pradėjo šio vakaro lauktieji svečiai – Dismember. Iškart užsiėmiau vietą prie scenos, nes buvau pasiruošęs gerai pašėlti. Spoksojau, kaip būgnininkas Fredas dėlioja lėkštes, o vokalistas vaikščioja po sceną su skarbonke Utenos rankose ir šypsena iki ausų veide. Salė ėmė nekantrauti ir skanduoti “Dismember”, kol galiausiai prigeso prožektoriai, o šį ženklą suprato visi...

Ant scenos išėjo Dismember, ir tik spėjo užkliūt per stygas mediatoriumi, o publika priekyje (bet nežinau, kaip gale, nes nemaciau :) ) pašėlo tikrąja to žodžio prasme. Pasidarė ankšta ir nebuvo kur pamakaluot savo plaukais. Arti scenos išstovėt buvo sunku, todėl kažkokia jėga vis tempė gilyn į salę. Kaip pasidarė karšta, kažkas šliūkštelėjo bokalą alaus ant galvos, kas truputuką sunervino. Bet nieko, Dismember neleido ilsėtis, tai plaukai išdžiūvo greit. O Dismember tai kalė kaip reikiant. Per tarpus tarp dainų taip pat neleido publikai ilsėtis, su ja bendraudami ir kartodami, kad “Vilnius rulez”, po ko visa salė atsilygindavo tuo pačiu Dismemberiams – po kiekvienos dainos skanduodavo “Dismember”. O ir patys Dismemberiai, norėję vis baigti koncertą sugrodavo dar, dar ir dar, kol galiausiai pabaigoj turėjau tik tiek jėgų headbangint, kad valiau dulkes ir plastikinius alaus bokalus nuo grindų...“

Jurga N.:
„Dismember įsiveržė tikru vasariniu uraganu. Kaip žinot, vasarą audros būna itin įspūdingos, kai susimaišo tvankuma, perkūnija, lietus ir stogus raunantis vėjas. Mulen Ružo salėje buvo kažkas panašaus. Kieti ritmai, brutalus riaumojimas ir nuolatinis nuoširdus muzikantų bendravimas su publika nepaliko abejingų. Buvo smagu tiek stebėti muzikantų rokiruotes scenoje, tiek siautėti įėjus į transą iki nukritimo... Ir visa tai truko pusantros valandos, tuo tarpu kai tradiciškai headlaineriai sugroja apie valandą... Dismemberiai neatsispirdavo įsimylėjusios publikos skandavimams ir maldavimams. Šou baigėsi tik tada, kai visi, tiek jie ant scenos, tiek mes apačioje, vos laikėsi ant kojų.“

Banditaz:
„Neskaitant numindžiotų kojų, aplietų drabužių, mėlynių paakiuose nuo kažkieno alkūnių, visgi nesinorėjo, kad šis uraganas patrauktų aukštyn į kitas Baltijos šalis... Bet teko jį išlydėti tikintis, kad jie nepamirš, kad “fuckin" Vilnius rulez” ir kada nors užklys dar...
Lauksim sinoptikų prognozės.“

Jurga N.:
„Taigi... Kai kam po to nusišypsojo laimė pabendrauti su Dismemberiais BIX‘uose ir įsitikinti, kokie jie faini ne tik ant scenos, bet ir gyvenime. Mes, beje, apturėjom irgi visai neblogą afterparty:

Visgi koncerto vaizdas bus nepilnas, jei nepaminėsime dar keleto faktų. Pirma, apsauga kaip reikiant persistengė. Ne vienas matė, kaip tvarkos sergėtojai ištempę į lauką žiauriai daužė žmogų... Antra naujiena tokia, kad pirmą kartą Mulen Ružo bare pristigo alaus... Ne kurios nors konkrečios rūšies, o tiesiog alaus, to paties skysto myžalėlio... Na ir trečias, bene pikantiškiausias pletkas – Inquisitorių šou pabaigoje, o gal Mandragoros pasirodymo pradžioje, o greičiausiai – pertraukėlės metu, tūlas metalgalvis, pasukęs pro barą link tualetų, galėjo pastebėti ant vėmaluoto staliuko (kurį pašventino Life Angel) susėdusią meiliai besišnekučiuojančią porelę. Geriau įsižiūrėjus matėsi, kad tai tos pačios, vyriškos lyties asmenys. Ir ne šiaip sau asmenys, o savo dramatiškais tarpusavio santykiais pagarsėję Lietuvos metalinio undergroundo atstovai, apie kurių nesibaigiančias kovas jau ir filmus buvo žadėta sukti, ir roko operas kurti... Taip taip, ant to stalelio draugiškai sėdėjo brotheris ir Obituary. Ir sulankstomo peiliuko niekur nesimatė. Kaip čia neįamžinsi tokio įvykio! Patikėkite, tai ne montažas:

Na ir pabaigai – tradicinis ačiū visiems, kurių dėka mus aplankė ši vasarinė audra. Iki sekančio karto!“

« Atgal