Hell Music - metalo muzika ir subkultūra

WAP.HELL-MUSIC.LT

APKLAUSA

Ar jums apsisprendžiant dėl koncerto turi įtakos spaudos pranešimai, supažindinimas su grupėmis?

ARCHYVAS

NAUJAUSIA FORUME

Vasario 6d. Kaune NEW Zal... 19:34
tema

Vasario 6d. Kaune NEW Zal... 15:59
tema

Nesamoniu muziejus 16:39
tema

Nesamoniu muziejus 15:47
tema

Metalinės (ir ne tik!) R... 13:00
tema

KILKIM ŽAIBU 13 12:38
tema

KILKIM ŽAIBU 13 20:22
tema

Ką pliekia Jūsų winamp... 19:21
tema

Vasario 6d. Kaune NEW Zal... 19:01
tema

2012-ųjų m. metalo albu... 18:45

ARTIMIAUSI ALBUMAI

_Šiandien
CALIBAN „I Am Nemesis”

_Šiandien
CONFESSION „The Long Way Home”

_Šiandien
CHIMP SPANNER „All Roads Lead Here”

_Šiandien
4ARM „Submission For Liberty”

_2012-02-07
VAN HALEN „A Different Kind Of Truth”

PILNAS SĄRAŠAS

STATISTIKA

Viso straipsnių: 324
Viso naujienų: 2815
Viso naudotojų: 3526
Naudotojų sąrašas
Miestų statistika
Naujausias: Agnus Dei
Viso žinučių: 158295
Viso komentarų: 10079
Naujausia: 19:34:01
Dabar prisijungusių: 0

REPORTAŽAI

Brutalus trečiadienis su VITAL REMAINS
2005-11-10 15:47, parašė banditaz

Po Steve Vai rudeninių lyriškumų mirtinai reikėjo gauti kažko stipresnio, brutalesnio. Todėl VITAL REMAINS turo koncertas Vilniuje atrodė tinkamas atlikti šią funkciją. Iš anksto nežymiai apkeikęs savaitės vidurį ir, pasidžiaugęs netikėtai sutrumpėjusiu paskaitų grafiku, patraukiau į centro pusę. Šiek tiek po šešių pasiekiau Profsąjungų rūmus su daugumos numylėtu (o gal ir ne) „Mulen Ružo“ klubu. Tik atėjęs pamaniau, kad galbūt buvau visiškas žioplys ir neįsiskaičiau koncerto reklamose eilutės, kurioje buvo nurodyta pasirodymo vieta. Žmonių beveik nebuvo, tesimatė vienas kitas, sukantis ratus ar gurkšnojantis alų, ilgaplaukis juodaskūris. Keista, iš salės sklido pakankamai stiprūs soundcheck‘o garsai, tačiau į vidų niekas neskubėjo... Bet su pažįstamais patikrinę, ar įleidžia, sulindome vidun.

Pričiupęs VITAL REMAINS marškinėlius ir alaus, sulaukiau kažkieno komentaro. Girdi, eime į salę, OSSASTORIUM laukia. Nedvejojęs pasitraukiau nuo baro ir nupėdinau į tą tamsųjį kambarį. Pamatęs prie scenos stoviniuojančius kauniečius suabejojau, ar jie gros pirmi, bet netrukus visi užlipo ant scenos. Vėlgi apsidžiaugiau puikia nevėluojančių koncertų tradicija ir užtęstą 15 minučių nesusipratimą atleidau. Iš kolonėlių pasklidęs garsas mane nuvylė. Sauliaus gitaros buvo beveik negirdėti. Soluotės dar pusė velnio, bet bendras skambesys piktino ir net pasidarė gaila muzikantų, kad šie turi groti pirmi (jie verti daug daugiau) ir dar tokiomis blogomis sąlygomis. Bet kalbant apie muziką, tai jau pradedu nervintis, nes niekaip nesulaukiu naujo jų albumo. Brutalu, melodinga, techniška. Gal kai kurie žodžiai sunkiai tarpusavyje suderinami, bet tik jais galima apibūdinti OSSASTORIUM programą. Praėjus pusvalandžiui, Saulius mestelėjo frazę: „Kadangi laikas spaudžia, tai apsieisim be TNT ir visų kitų“. Ir pasitraukę užleido vietą brutalystams BURYING PLACE.

Kadangi nebuvo tekę pastarųjų matyti gyvai, tai nežinau kaip kituose koncertuose, bet šiame Ambraziejui kažkodėl nesisekė paleisti tinkamo gabalo būgnų partijas. Po kelių gabalų atsirado problemų ir su vienu iš monitorių. Tačiau menki techniniai nesklandumai nesutrukdė „kalti klynan“. Visgi turiu pasakyti, kad Venomous vokalas nelabai tinka BURYING PLACE muzikai, nes yra kažkoks per „minkštas“. Tokiai brutaliai muzikai norisi aštresnių ir kietesnių akcentų. Erzino vis dar prastas garsas, kurio dėka visi instrumentai susiliejo į košę ir skirtingos gitarų partijos skambėjo ne taip, kaip norėjosi. Beje, scenoje grupė kiek per statiška (išskyrus Venomous gaurų malūnėlį). Bet, kaip bebūtų, visi žino, kad brutalas valdo Lietuvą :), todėl per BURYING PLACE ant žemės palikau pirmasias pleiskanas ir prisiminiau, kad kaklas jau ilgai nemankštintas.

Flaying

Treti į sceną užlipo latviai FLAYING. Kadangi VADER koncerte nebuvau, tai neteko girdėti pirmojo jų pasirodymo, tačiau šiamie jie pasirodė kaip reikiant – tapo vienais iš favoritų. Pagaliau ir garsas susitvarkė, tapo kiek švaresnis ir aiškesnis, todėl, nieko nelaukęs, pasitraukiau kiek į šoną (nes Jonas iš Zarrazos besipogindamas užsiėmė didelį plotą prie scenos) ir paleidau darbuotis kaklą bei plaukus. Seno gero brutalaus death‘o liūliuojamas net nepastebėjau, kaip prabėgo tos varganos trisdešimt penkios minutės. Gaila, kad kontrastingų latvių (balti marškinėliai, aptaškyti „krauju“) pasirodymas baigėsi, bet priešaky laukė dar dvi grupės.

Po nedidutės techninės pertraukos pasirodė italai RESURRECTURIS. Prieš koncertą nebuvau pakankamai susipažinęs su šios grupės kūryba, bet iš tų girdėtų gabalų susidariau įspūdį, kad bus kažkas tikrai brutalesnio, negu buvo. Nepaisant visko, italai smagiai krypo death/thrash pusėn, prieš pabaigą beveik visai „nutrašėjo“, o taip pat neapsieita ir be SEPULTUROS cover‘io. Begrojant kartas nuo karto į sceną užlipdavo kas nors iš VITAL REMAINS ir pritardavo vokalui, o RESSURECTURIS savo ruožtu pasveikino amerikiečių būgnininką Mark Pitruzella su gimtadieniu. Italai pasižymėjo šiltu bendravimu su publika. Supliekę 45 minutęs paliko mane spėlionėse, kiek gi užtruks VITAL REMAINS, kol susijungs ir suderins instrumentus.

Ilgai galvos kraipyti nereikėjo, jau po 20 minučių pasigirdo intro iš paskutinio jų albumo „Dechristianize“. Per FLAYING išleidęs pusę garo, VITAL REMAINS jėgų turėjau mažus išteklius, todėl dalį koncerto teko tiesiog stebėti ir ramiai mėgautis muzika. Spygliais apsivyniojęs Anthony Geremia atrodė kiek keistai, bet su publika bendravo labai šiltai. Na, būdami headliner‘iais, amerikiečiai negailėjo rankos paspaudimų arčiau scenos stovinčioms odoms, o pats Anthony net kelis kartus buvuo nuo jos nulipęs, kad galėtų savo įdomaus vokalo sugebėjimus parodyti minios viduryje, tačiau Bentonui prilygti negalėjo (geras tas palyginimas – kyborgiškas vokalas). Kai kurių žmonių pastebėjimu, VITAL REMAINS grojo vien tik brutaliausius savo gabalus. Tiesa, garsas vėl nuliūdino: per latvių ir italų pasirodymus buvęs pakenčiamas, jis vėl pablogėjo, ir greito tempo gabalus buvo sudėtinga klausyti, nes vėl visi instrumentai (išskyrus vokalą) susiliedavo į neaiškią bendrą „košę“. Galiausiai, atidavęs visas jėgas, prisidėjau prie reikalavimo bisui ir amerikiečiai dar „tvojo“ penkiolika minučių, kol paskutinį sykį atsisveikino.

Dėkoju organizatoriams už puikų šou ir tebūna prakeikti tie, kurie jiems greičiausiai nepadėjo išlipti iš to, kas vadinama baisiu žodžiu „minusas“ (o gal visgi yra kitaip?). Taip pat dėkui Jonui už patikrintą kaklo ir visų kitų kūno dalių patvarumą :). Beje pastebėjau, kad smagiausiai poginosi šiek tiek į vyresnį amžių įkopę gauruočiai.

Taigi pričiupęs porą parašų patraukiau ten, kur galima išsitiesti ir minkštai padėti galvą... We want more!

Daugiau nuotraukų - čia.

Diskusija apie renginį

« Atgal