Hell Music - metalo muzika ir subkultūra

WAP.HELL-MUSIC.LT

APKLAUSA

Ar jums apsisprendžiant dėl koncerto turi įtakos spaudos pranešimai, supažindinimas su grupėmis?

ARCHYVAS

NAUJAUSIA FORUME

Vasario 6d. Kaune NEW Zal... 19:34
tema

Vasario 6d. Kaune NEW Zal... 15:59
tema

Nesamoniu muziejus 16:39
tema

Nesamoniu muziejus 15:47
tema

Metalinės (ir ne tik!) R... 13:00
tema

KILKIM ŽAIBU 13 12:38
tema

KILKIM ŽAIBU 13 20:22
tema

Ką pliekia Jūsų winamp... 19:21
tema

Vasario 6d. Kaune NEW Zal... 19:01
tema

2012-ųjų m. metalo albu... 18:45

ARTIMIAUSI ALBUMAI

_Šiandien
CALIBAN „I Am Nemesis”

_Šiandien
CONFESSION „The Long Way Home”

_Šiandien
CHIMP SPANNER „All Roads Lead Here”

_Šiandien
4ARM „Submission For Liberty”

_2012-02-07
VAN HALEN „A Different Kind Of Truth”

PILNAS SĄRAŠAS

STATISTIKA

Viso straipsnių: 324
Viso naujienų: 2815
Viso naudotojų: 3526
Naudotojų sąrašas
Miestų statistika
Naujausias: Agnus Dei
Viso žinučių: 158295
Viso komentarų: 10079
Naujausia: 19:34:01
Dabar prisijungusių: 0

RECENZIJOS

OBTEST „Iš Kartos Į Kartą“
2005-08-30 16:50, parašė banditaz

Nuskynus pirmuosius šių metų “metalinės“ scenos vaisius, rodos, jau užderėjo ir rudeninis derlius: pirmieji, ketverius metus nokę, prisirpo pagonys OBTEST. Kitaip, negu DISSIMULATION „Prakeikimo“ netikėtas siurprizas, OBTEST „Iš Kartos Į Kartą“ buvo brandinamas kelerius metus, ir jo nemažai laukta. Todėl iš karto iškilo nenumaldomas noras paragauti šitiek ilgai išlaikyto garsų gėrimo.

Bent jau promocinės versijos voko apipavidalinimas traukiantis akį (viršeliui panaudota A. Ostasenkovo nuotrauka), tačiau ne itin kokybiškos išvaizdos – per tamsi ir susiliejanti fotografija. Belieka džiaugtis, jog tuo liko nepatenkinti ir “Ledo Takas“, ir pati grupė, todėl jis buvo pakeistas nauju. Beje, kompaktinė plokštelė visiškai „true“ juoda. Kaip bebūtų, svarbu saldainio turinys, o ne blizgutis, likęs jį išvyniojus. Primoji kompozicija „Paskutinė Akimirka“ jau buvo publikuota „Ledo Tako“, tad jau perklausyta daugybę kartų. Turiu prisipažinti, bet pirmą kart išgirdęs naują OBTEST skambesį stačiai nusivyliau. Nors gabalas energingas kaip visi buvę ir esantys, tačiau kažkur dingo tas toks įsimylėtas „Tūkstantmečio“ pagan/black skambesys. Pakitęs vokalas privertė kiek nuliūsti, o būgnai skamba itin silpnai (amžina ir nenykstanti įgarsinimo problema...). Tačiau kiek nuramino išlikusi pagoniška karo koncepcija: „Kiekviena akimirka galbūt paskutinė / laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus / Liko tik širdis viena išdegintoj krūtinėj / plaka tiktai būgnai, vėl į kovą kviečia mus!“ priverčia nejučia prisiminti savo istoriją. Galų gale, perklausius gabalą tam tikrą skaičių kartų, apsipratau su nauju skambesiu.

„Devyniaragis“ – vienas iš tų gabalų, kurio priedainį (šiuo atveju – savotišką antrinį) nejučia esi priverstas įsiminti ir dar ilgai kartoti. „Devyniaragis, devyniaragis“ niūniavau sau porą vakarų iš eilės. Titulinis albumo kūrinys greičiu neatsilieka nuo kitų albumo gabalų tačiau labai „pavargęs“. Nors muzikiniame energijos stygiuje kartojami žodžiai „Tvirti kaip siena stojam iš kartos į kartą. Mes buvom, esame ir liksime visiems laikams!“ parodo, ką turi neužmiršti kiekvienas tikras pagoniškas lietuvis: likti tvirtu visur ir visada.

„Pergalė“ patraukė kiek unikalesne melodija, nes albumas nuo pat pradžių skamba kiek vienodžiau, bet gal todėl atrodo vientisesnis. Iš tiesų kūrinys labai melodingas, ir šį kartą tikrai galima leptelti, kad OBTEST tvirčiau pasuko heavy rodyklės kryptimi. Penktas gabalas antru sudurtiniu pavadinimu „Griausmavaldys“ galiausiai davė tai, ko laukiau nuo pat pirmų sekundžių. Galiausiai išgirdau kiek pasislėpusią senojo skambesio dvasią: ir vokalas mielas širdžiai, ir kompozicijai jokių priekaištų.

Vėl sudurtinis žodis – Audronaša. Jųjų gausa suteikia albumui šiokio tokio mistiškumo ir išskirtinumo, jau neminint to fakto, jog lietuvių kalba lietuviškose sunkiosios muzikos grupėse tikrai nėra dominuojanti. Gabalo ritmika labai panaši į „Pergalės“, tačiau su savu prieskoniu. „Audra... Audra... Audronaša!”. Įprastas OBTEST pykčio ir energijos pliūpsnis, nepamirštant melodingumo ir kažko panašaus į solo. „Burtai“ įsiminė keistai nostalgiškai ir liūdnai skambančiomis solinės gitaros partijomis. Puikiai tiktų kokio nors dokumentinio filmo apie ankstyvą Lietuvos istoriją garso takeliui. Antroji gabalo dalis galiausiai priminė, kad kaidaise OBTEST grojo black‘ą. Vienas geresnių albumo gabalų, gaila tik, kad nelabai unikalus.

„Pirmyn!” pradžia kaip iš heavy metal vadovėlio: vien tik gitarų solo partija, tema, besikartojanti viso kūrinio metu. O priedainis neleidžia pamiršt, kad klausai OBTEST: nepailstantis raginimas žengti į prieki, pirmyn. Taip raginamas nejučia priartėji prie paskutinio, devintojo ir, turbūt, brandžiausio (mano ausimis) gabalo „Suminti Juodi Takai“. Juodi takai – tai mirusiųjų takai, vedantys į kalną, į kurį reikia įkopti, norint baigti sunkią ir varginančią kelionę anapus. Nors melodinga, tačiau slegianti liūdna kompozicija tikrai verkiančiomis gitaromis trunka visas penkias minutes, bet baigiasi ji kažkaip keistai greitai, palikdama skendėti apmąstymuose...

Tikėjaus ne to, ką gavau, bet ir šiuo produktu nesu nusivylęs. Dingo tas senasis black/pagan skambesys, bet atsirado kiek daugiau heavio. Nežinau, gal ir gerai, kad nestovima vietoje, o keičiamasi, ieškoma vis naujų, neužkariautų plotų. Todėl niekada negali žinoti, kaip skambės kitas OBTEST albumas, todėl tai labai intriguoja. Keista, bet po BALTO TRIUKŠMO įtakos albumas man skamba kažkaip (atleiskit, kalbininkai) „skinovai“, o t.y. karingai ir patriotiškai. Keista, bet atrodo, jog įrašinėjant būgnai buvo kažkur užkišti: skamba per tyliai ir skystai. Nepaisant visų minusų, darbas vertas dėmesio. Jei ne senu skambesiu, tai nauju, o OBTEST šiuo metu bene vieninteliai pagoniškos vėliavos nešėjai.

Įvertinimas: 7.5-8 iš 10.

Iš Kartos Į Kartą (2005)
1. Paskutinė Akimirka
2. Devyniaragis
3. Iš Kartos Į Kartą
4. Pergalė
5. Griausmavaldys
6. Audronaša
7. Burtai
8. Pirmyn!
9. Suminti Juodi Takai

« Atgal