Hell Music - metalo muzika ir subkultūra

WAP.HELL-MUSIC.LT

APKLAUSA

Į kurį festivalį važiuosite šiemet Lietuvoje?

ARCHYVAS

NAUJAUSIA FORUME

Alaus rekomendacijos 01:51
tema

Alaus rekomendacijos 23:38
tema

naujas klubas Kaune INSAI... 23:30
tema

Filmai 23:19
tema

Alaus rekomendacijos 22:15
tema

Alaus rekomendacijos 22:13
tema

Alaus rekomendacijos 22:11
tema

Alaus rekomendacijos 22:10
tema

Alaus rekomendacijos 22:00
tema

naujas klubas Kaune INSAI... 21:25

ARTIMIAUSI ALBUMAI

_Šiandien
BLIND GUARDIAN „At the Edge of Time” (i)

_2010-08-20
KATAKLYSM „Heaven's Venom”

_2010-08-27
MALEVOLENT CREATION „Invidious Dominion”

_2010-12-31
WINTERSUN „Time”

PILNAS SĄRAŠAS

STATISTIKA

Viso straipsnių: 309
Viso naujienų: 2514
Viso naudotojų: 3264
Naudotojų sąrašas
Miestų statistika
Naujausias: p_p
Viso žinučių: 145537
Viso komentarų: 9286
Naujausia: 01:51:41
Dabar prisijungusių: 1

RECENZIJOS

MANDRAGORA "At The End" – mirtina melodingumo dozė
2005-06-28 18:27, parašė banditaz

Pagaliau ir mano ausis pasiekė jau trečiasis lietuviško metalo tvarinys šiais metais, beje, antras iš death sferos – MANDRAGOROS „At The End“ (pirmasis, žinia, GROL‘ių darbas). Ilgai lauktas ir sulauktas pilnas debiutinis albumas, nors kol kas išleistas pačios grupės specialiai mūsų Lietuvėlėj, nors, kiek dar žinau, vis ieškoma užsinio leidybinė firma. Tačiau nors ir yra tas leidybinis laukelis laikinai užpildytas užrašu „self released“, tačiau muzikos pateikimas ir pačio tvarinio apipavidalinimas to neišduoda – puikiai išspausdinta grafinė albumo dalis, o pati plokštelė įrašyta „Baltic Optical Disc“. Ne šiaip sau eilinis CD-R „kepimas“.

Bet užtenka užkalbinėti dantis ir pereikime prie pačios muzikos: visi devyni kūriniai ir keturiasdešimt keturios minutės melodingo, „mandragoriško“ ir kiek lyriško (keistai skamba) death‘o. Albumas prasideda intensyvia, besikeičiančio ritmo kompozicija „Mandragon“. Bet po jos seka daug lyriškesnė ir melodingesnė „Dancing On The Edge“ ir, tiesą sakant, pavadinimas atitinką melodijos variacijas – lyg grakštus šokis ant briaunos.

„Crossroads“ pradedamas kiek šabloniška tapusia pradžia, tačiau būtent tai ir suteikia kūriniui išskirtinumo iš kitų albume. Nors klausydamas intro pasijautau kaip vaikas, iš kurio buvo atimtas saldainis, nusipirktas už po kiosku rastus dešimt centų: taip ir norisi, kad pasikartotų tų pirmų kelių sekundžių gitaros brązginimas prieš įstojant būgnams. Sužadina apetitą, o valgyt neduoda...

Prasidėjus ketvirtam „gabalui“ „Hero In Action“ galima pajusti šiokį tokį albumo bangavimą: greičiau – lėčiau, greičiau – lėčiau. Kūrinių pradžios tai itin išduoda, kadangi pastaroji kaip tik lėtesnė. Gal keista, o gal ir ne, tačiau „Hero In Action“ radau sąsajų su gotenburgišku melodingu death‘u, o konkrečiau – su IN FLAMES. Gaila, kad šis epizodas šmėsteli labai retai, bet puikus solo atperka kaltę.

Su „Confession“ prasideda jau ir ne tokia šviežia albumo dalis, kadangi pastaroji kompozicija jau buvo įrašyta paskutinėje MANDRAGOROS demo „Posthumous Art“. Intriguojanti perkusijos ir boso pradžia, akustinė gitara ir šnibždantis vokalas, ilgainiui peraugantis į kriokimą. Nors vyrauja pakankamai greitas tempas, bet užbaigiama ramiai, pereinant į „My Enemy“. Pastarosios kompozicijos pradžia apgaulinga, kaip apgaulingas gali būti ir pirmas įspūdis apie priešą: lyriška pradžia žaibiškai perauga į agresijos protrūkį.

„Unfinished Games“ (taip pat iš „Posthumous Art“) – vienas liūdniausių albumo kūrinių, melancholiškas ir slogus, išvargintas tiesos ieškojimo. Pasibaigęs intensyvia gaida, estafetę perduoda ne ką lėtesniam „Melodie Of Self-Destruction“ („Posthumous Art“...). Aštuntoji kompozicija turbūt yra, pavadinkim, brutaliausia iš visų, besibaigianti ypač energinga pabaiga, nors soluotės neleidžia užsimiršti, kame MANDRAGORA šaknys. Ir galiausiai čia pasigirsta automatų salvės, sprogimai, sirenos...

...su kuriomis pradedamas paskutinis albumo „gabalas“, puikavęsis dar ankstesnėje grupės demo „MCMXCIX“ – be abejo lyriškiausia ir melodingiausia „The End Of War“. Pavadinimas kalba pats už save ir nėra ką bepridurti. Beveik aštuonios minutės akistatos su melodingu deathu ir „užkabinančiu“ žodžiu junginiu „one war“, ypatingai įkrioktu Audriaus...

Apibendrinant noriu pasakyti, kad esu nežymiai nusivylęs nauju MANDRAGOROS darbu. Vis dėl to klausant albumą galima pajusti šiokį tokį muzikos monotoniškumą, o kartais net pasikartojia vienokie ar kitokie melodijų fragmentai. Taip pat albume yra įrašytos net keturios senos kompozicijos, tiesa, žymiai kokybiškiau tiek garso, tiek technikos atžvilgiu. Nors, prisiminus tą faktą, jog čia visgi yra pilnametražis debiutinis albumas, tai galima ir atleisti. Mirtina melodingumo dozė kiekvienam !

Įvertinimas: 8/10.

At The End (2005)
1. Mandragon
2. Dancing On The Edge
3. Crossroads
4. Hero In Action
5. Confession
6. My Enemy
7. Unfinished Games
8. Melody Of Self Destruction
9. The End Of War

« Atgal