Hell Music - metalo muzika ir subkultūra

WAP.HELL-MUSIC.LT

APKLAUSA

Į kurį festivalį važiuosite šiemet Lietuvoje?

ARCHYVAS

NAUJAUSIA FORUME

Alaus rekomendacijos 01:51
tema

Alaus rekomendacijos 23:38
tema

naujas klubas Kaune INSAI... 23:30
tema

Filmai 23:19
tema

Alaus rekomendacijos 22:15
tema

Alaus rekomendacijos 22:13
tema

Alaus rekomendacijos 22:11
tema

Alaus rekomendacijos 22:10
tema

Alaus rekomendacijos 22:00
tema

naujas klubas Kaune INSAI... 21:25

ARTIMIAUSI ALBUMAI

_Šiandien
BLIND GUARDIAN „At the Edge of Time” (i)

_2010-08-20
KATAKLYSM „Heaven's Venom”

_2010-08-27
MALEVOLENT CREATION „Invidious Dominion”

_2010-12-31
WINTERSUN „Time”

PILNAS SĄRAŠAS

STATISTIKA

Viso straipsnių: 309
Viso naujienų: 2514
Viso naudotojų: 3264
Naudotojų sąrašas
Miestų statistika
Naujausias: p_p
Viso žinučių: 145537
Viso komentarų: 9286
Naujausia: 01:51:41
Dabar prisijungusių: 0

PASISKAITYMAI

Highway to Hell
2005-04-05 14:15, parašė Jurga N.

Pagaliau ir pas mus atėjo pavasaris. Galime stebėti, kaip įšalas, sąstingis nueina praeitin kartu su tirpstančiu sniegu. Pagaliau iš po sniego pasimato žemė, pasiruošusi paleisti į dienos šviesą savo per žiemą saugotus tvarinius. O ten, giliai po žeme, kur verda karšta lava, irgi sujudimas. Velniava ropščiasi į paviršių paskui gamtos gaivalus, atverdama tiesų, įkaitusiais akmenimis grįstą kelią į Pragarą... Ne tam, kad suvedžiotų ir pakankintų naivias sieliūkštes, ne. Ji tiesia kelią tam, kad ieškantiems parodytų kitą, apatinę pasaulio pusę. Tą liulančią ir garuojančią, ant kurios pastatyta visa iš pažiūros tvirta žemė. Kad išsklaidytų mitus. Kad sugriautų naivų tikėjimą iliuzijomis. Kad pamaitintų obuoliu nuo pažinimo medžio. Obuoliu, kurį suvalgęs žmogus nebegalės būti laimingas, nes nebeturės rožinių akinių ir nebetikės pamatų tvirtumu. Tačiau nevalgyti obuolio negalima. Nebent laisvė ir savigarba nebūtų aukščiau už laimės iliuziją...

Kartu su gamta atgimstame ir mes. Jūsų ir mūsų portalas HellMusic pagaliau, po ilgos, net 4 mėnesius trukusios pertraukos, startuoja pilnu pajėgumu. Tiesa, dar daug kas neužbaigta, daug ką dar reikės atkurti ir sukurti – tačiau kūrimas, matyt, pabaigos iš principo negali turėti. Tad dedame kiekvienas nuo savęs po įkaitintą akmenį į Pragaro kelią ir sveikiname Jus, visus, kurie mūsų kantriai laukėte. Ta pačia proga norime apžvelgti ir savo keliuką, kuris ne toks jau ir trumpas – tęsiasi apie du metus. Daug ką reikia įvertinti, daug kuo pasidžiaugti, daug ką apgailėti, nuo daug ko apsivalyti. Kad ir kaip ten būtų – visa tai yra mūsų kelias, paženklintas pačiomis įvairiausiomis spalvomis.

***

Kelio pradžia... Deja, aš jos nemačiau. Vaizdas, kurį bandysiu čia pateikti, yra kaip mozaika sudėliotas remiantis skirtingais ir neretai vienas kitam netgi prieštaraujančiais informacijos šaltiniais. Įsivaizduokit, ką reiškia lyginti paletės, brotherio ir Obituario pasakojimų nuotrupas, suvedant viską į vientisą naratyvą.

Senoji versija

Taigi, berods 2003 m. pavasarį mirc‘e susipažino vietoje nenustygstantis vaikinukas, kompiuterių maniakas iš Mažeikių Artūras (a.k.a. palete) ir nerandantis savo vietos po saule, iš paso įrašų sprendžiant, jau subrendęs vyriškis Giedrius (a.k.a. Obituary) iš Vilniaus. Giedriui skaudėjo šviežiai atspardytas užpakalis, jis degė kerštu už „nepelnytą“ pažeminimą ir noru „visus juos padaryti“, jis nerišliai vebleno apie naikinamą ir žlugdomą metalistų judėjimą, apie kitokio požiūrio gesinimą ir jį išsakančių asmenų žeminimą. Artūrui niežtėjo rankos, jaunasis programavimo genijus trokšte troško realizuoti savo talentą, jeigu ne ką nors sukurdamas, tai bent jau palaužydamas ar kitaip prikišdamas nagus. Daug nesukdamas galvos, jis pasisiūlė padaryti alternatyvų metalistų internetinį puslapį. Taip ir gimė portaliukas „Metalistai“, pradžioje bazavęsis adresu http://metalistai.mzk.lt, su fantastiška, atsitiktinai iškilusia, tuomet dar nereflektuota, bet sėkmingai prigijusia misija atstovauti „undergroundo undergroundą“.

Pozityvus Giedriaus indėlis tuo ir baigėsi (tiesa, jeigu jo paties paklaustumėte, jis tvirtintų priešingai). Tragikomiškasis subjektas, nesugebantis suregzti nei vieno gramatiškai taisyklingo sakinio, nuo šiol galėjo išdidžiai tituluotis metalinio portalo „informacinių srautų koordinatoriaus“ vardu. Visas rimtesnis darbas, kaip ir reikėjo tikėtis, užgulė ant programuotojo pečių, o kadangi tai žmogus ne humanitaras, su straipsnių rašymu buvo problemiška (dar per švelniai čia pasakyta). Tuo tarpu Giedrius tesugebėjo rankioti ir skanuoti savo pažįstamų nuotraukas bei daugiausiai pagėrimų metu pieštus piešinius. Ir, be abejo, savo asmeninių nedraugų neapykantą užsiundyti ant to vargšo portalėlio... Tiesa, prie pirmosios Hell‘ų versijos prisidėjo ir daugiau žmonių – kiek man žinoma, tai Kornelija (a.k.a. seli) iš Kauno (jos pamąstymai ir buvo bene vienintelė dėmesio verta tekstinė informacija portalėlyje, kai jį atradau), Aurimas (a.k.a. Alchemy) iš Mažeikių bei Kamilė (a.k.a. metalkamil) iš Kauno (pastarųjų dviejų veiklos rezultatų pirmojoje versijoje nelabai pamenu, kad būčiau aptikusi, pataisykit mane, jeigu klystu). Pažymėtini buvo ir iš rusų kalbos versti straipsniai, kurių autorystė buvo priskirta merginai, vardu Olga. Šiurpas kratė juos skaitant – kas pamena, žinos, ką turiu omeny. Vėliau teko susipažint su ta smagia ir gan intelektualia mergina. Paaiškėjo, kad žmogus neturi priėjimo prie interneto, ir išvis kompiuterio neturi. Išversti tekstai buvo surašyti ranka ir paduoti portalo informacinių srautų koordinatoriui... Spėkit iš trijų kartų, kas visa tai suvedė į kompą? Kas atspės pirmas, tam šokoladas.

Senoji versija

Aptikau portaliuką, kai jis jau buvo perkeltas po music.lt sparnu. Adresą http://hell.music.lt radau savo jaunų dienų draugės Birutės rekomenduotame sunkiosios muzikos portale „Ferrum“, o tiksliau – to portalo diskusijose. Ką jau padarysi, iki 2003 m. rudens internetinis gyvenimas man buvo neprieinamas (išskyrus epizodišką el. pašto patikrinimą), kol pagaliau, su šeimyna išsikraustę iš bendrabučio, namuose įsivedėme internetą. Taigi, diskusijose vyraujanti tema buvo visai ne mano mylima muzika, o kažkokio Obituary asmenybės analizė ir santykių aiškinimasis dėl skysto muilo šou per Behemoth koncertą. Mano bobiškai prigimčiai pagailo taip žiauriai užsipulto žmogučio, tegul ir nevykėlio, o nonkonformistinė natūros pusė privertė jį susirasti ir pabandyti padėti. Kartu su Obituariu suradau ir Hell‘us.

Taigi, šitaip 2003-iųjų spalį į Hell‘us ateina būsimoji portalo vyr. redaktorė Jurga (a.k.a. hypocrite) iš Vilniaus. Pradžioje tik porą straipsniokų parašiau, kuriuos publikavo gerbiamas koordinatorius, na, dar pasiautėjau diskusijose. Mirc‘o programos pagalba susisiekiau su jaunuoju programuotoju, ir, lengvai atradę bendrą kalbą, ėmėme kurti naują tinklapio viziją. Atspindėti subkultūrą, o ne vien muzikinę ir elitinę (kaip keistai tai beskambėtų) jos dalį – tokia buvo išsikelta užduotis, kuri buvo užfiksuota ir manifesto pavidalu. Be abejo, žymią įtaką čia padarė mano vyras Alvydas (a.k.a. amorphous), profesionalus filosofas su ryškiais sociologo polinkiais. Atnaujinus portalą, jame darbavosi jau pakankamai solidi komanda: techninę pusę šauniai prižiūrėjo programuotojas paletė, didžioji dalis straipsnių ir šiaip tekstinės medžiagos plaukė iš Jurgos N. ir amorphous, naujienų skiltį kruopščiai šefavo Alchemy, komandai priklausė ir Obituary, atsakingas bbž už ką...

Senoji versija

Spalvingoji asmenybė kuo toliau, tuo labiau visiems pradėjo įsipykti. Ne vienas klaidingai paskelbtas renginys, totalus neraštingumas, nuolatinė neprašyta „reklama“ jau ne tik Lietuvos, bet ir užsienio (konkrečiai – Latvijos) forumuose, kalbėjimas visų vardu be leidimo ir dargi nesugebant formuluoti minties – tai tik dalis priežasčių, privedusių prie „žiauraus“, beje, ir skausmingo sprendimo iš pradžių tyliai, bet vėliau, paaiškėjus, kad jis nesuprato, ir garsiai pasiųsti šį veikėją kur nors toliau. Tai buvo 2004-ųjų pradžia.

2004-ieji buvo spalvingi ir įdomūs metai. Spėjome sukaupti krūvas medžiagos, ne vien straipsnių, naujienų, bet ir subkultūriškai modifikuoto humoro bei pačių vartotojų rašytos juodos poezijos pavidalu, pelnyti daugelio Jūsų simpatijas ir netgi pagarsėti kaip internetiniai chuliganai. Kaipgi galima pamiršti daugiatūkstantinius hell.music.lt reitingus top100 apskaitos sistemoje! Metalas populiariau už Mango! (© jau nepamenu kas)

Senoji versija

2004-aisiais kolektyvas gausėjo, prie jo jungiantis naujiems žmonėms. Tiesa, dalis autorių, parašę vieną ar du straipsnius, aptingdavo, tuo tarpu kiti, „pagavę kablį“, įsisiūbavo ir ėmė net neraginami stumti į priekį Hell‘ų mašiną, suteikdami jai milžinišką pagreitį, kartu kiekvienas į ją įnešdamas ir savitų pragaro spalvos atspalvių. Pirmasis iš ištikimųjų senbuvių – tai Andrius (a.k.a. banditaz) iš Klaipėdos – smalsus, įžūlus ir greitas, gal vos vos lengvabūdis, tačiau patikimas ir labai šaunus žmogus! Vasarą mūsų gretas papildė kruopštus ir gilus, kiek mizantropiškas Martynas (a.k.a. Grabak) bei maištingoji siela, išsiblaškęs „reaktyvinis berniukas“ Arūnas (a.k.a. Conjurer), o rudenį prisijungė daugybe talentų apdovanotas, visuomet korektiškas ir nepaprastai galvotas vaikis Vidmantas (a.k.a. Infernal`H). Pastarasis ant savo pečių prisiėmė atsakomybę būti HellMusic vyr. redaktorės pavaduotoju. Šie žmonės, kartu su palete, Jurga N. ir amorphous, ir sudaro dabartinę HellMusic komandą.

Naudodamasi proga, išskirtinę padėką ir pagarbą reiškiu visiems, kurie kada nors rado laiko ir noro prisidėti prie tinklapio kūrimo savo straipsniais ir reportažais – tai Thomazitaz, Pag0niS, seli, Arch-Angel, Damian... Laukiame iniciatyvų ir ateityje. Taip pat dėkoju „juodiesiems lyrikams“, siuntusiems savo kūrybą ir skelbusiems ją forume – pagan ačiū už pramintą kelią, TheatressDesVampires už kiekybę ir kokybę viename, Nakčiai – už taiklų rimą ir patriotizmą, na ir kitiems – už tikras emocijas ir drąsą jas parodyti. Jūsų kūrybos skiltis bus atgaminta, nors kol kas jos nėra. Dar dėkoju senojo forumo dalyviams už aktyvumą, o kartu noriu priminti (nors forumo šiuo metu ir nėra, tačiau bus), kad būtent Jūs, deja, visai ne administracija, žymia dalimi formuojate viso tinklapio įvaizdį, todėl kviečiu bent jau retkarčiais tai atsiminti. Aišku, jeigu mes Jums rūpime bent pusę tiek, kiek Jūs mums...

Jau nebeprisimenu, kurią tiksliai dieną mes nulūžome. Buvo pati lapkričio pabaiga. Kurį laiką turėjome vilties, kad viskas susitvarkys – smulkių „lūžimų“ mūsų istorijoje buvo ne vienas. Tačiau bėgant jau ne dienoms, o savaitėms, negaunant jokio atsakymo ir paaiškinimo iš serverio šeimininkų www.music.lt , tapo akivaizdu, kad buvo „nulūžta“ ne šiaip sau. Kas blogiausia, nebeliko vilčių susigrąžinti savo informaciją – tiek programinę, tiek tekstinę ir vaizdinę. Rankos sviro pagalvojus, kad visą tą masyvą reikės atgaminti ir surankioti po gabalėlį iš personalinių kompų, senų duombazės kopijų, suklijuoti kaip subyrėjusią mozaiką, ir nepaisant visko, dalis vis vien bus prarasta negrįžtamai. Po ilgiau nei mėnesį trukusio buvimo visiškame „offline“ prasidėjo atkuriamieji darbai. Buvo surastas naujas serveris ir gruodžio 27 dieną, tarpušventyje tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, įregistruotas vardas hellmusic.lt. Apsispręsti, kokį vardą registruoti, nebuvo sunku. Visą kelią lig šiol mus lydėjęs logotipas „Metalistai“ kažkaip nelipo prie širdies, pernelyg abstraktus ir nieko nesakantis, tai tas pats, kaip savo katei duoti vardą Katė. Ir sau, ir kitiems mes visuomet buvome Hell‘ai, arba HellMusic‘as, tad ir prie šio vardo pasilikome, pagaliau suteikdami jam pelnytą garbę puikuotis ir mūsų logotipe (kai jis bus sukurtas).

Senoji versija

Tačiau, kad ir kaip viltingai tuo metu viskas atrodė, išbandymų lavina dar nebuvo pasibaigusi. Likimo smūgių blaškomas programuotojas sausio mėnesį įstengė paleisti tik laikiną HellMusic‘o versiją, kurią sudarė viso labo dvi skiltys – straipsnių ir naujienų. Ištisus tris mėnesius pragyvenome štai taip, vegetuodami ir laukdami pilno atgimimo... Šio sunkaus, psichologiškai gniuždančio išbandymo dėka supratome, kokie visgi esame stiprūs. Visą tą laiką buvome kartu, palaikėme vieni kitų dvasią internetinio ryšio pagalba ir po truputį dirbome, regis, bevaisį Sizifo darbą. Nei vienas nenusisuko, nei vienas nepabėgo. Per visą šitą sužinojome, kad iš tiesų esam komanda, sugebam dalintis atsakomybe ir koncentruoti jėgas, siekdami bendro tikslo. Bepigu laikytis kartu, kai viskas eina kaip sviestu patepta. Tokie smūgiai parodo, kas yra kas. Supratome ir tai, kad esame savo reikalo fanatikai, nepaisant visų sunkumų ir nesėkmių pasiryžę eiti iki galo, esant reikalui palaikydami vienas kitą, bet jokiu būdu nenuleisdami rankų. O bene maloniausia buvo sužinoti, kad tikrai esame Jums reikalingi, kad su mūsų dingimu „internete atsirado tuščia skylė“, kad žmonės mūsų pasigenda ir laukia grįžtant...

Ir štai pagaliau, balandžio 4-ąją, mes vėl stojomės ant kojų. Programuotojas atliko titanišką darbą. Visi kartu tęsiame kelią iškelta galva. HellMusic – tai mūsų darbas ir energija, mūsų nuopelnai ir pasididžiavimas, mūsų kartėlis ir nuoskaudos, tai mūsų nueitas kelias, dabartis ir horizontas. Visi mes pakeliui į Ten, kažkur, kur, anot šventeivų, vieta tiems, kurie nenorėjo vergauti... Išlaikydami pirminę savo misiją atstovauti undergroundo undergroundą, pažadame leistis dar giliau į požemius, kapstyti giliau už patį pogrindį, kol pasimatys ten, Žemės centre, liepsnojanti ugnis – tai mūsų visų savirefleksija, kritinis mąstymas, tai liepsna, nušviečianti kelią į išsilaisvinimą.

« Atgal